labai ilgai galvojau, ką ir kaip parašyti. bet, matyt, paliksiu viską sandely ir tik pati viena, egoistiškai, eisiu ir džiaugsiuos (arba verksiu) kapstydama visas gerybes.
o šiaip, priešpaskutinė vasaros naktis ir diena užpildė mane beveik iki viršaus. beveik, nes ir negaliu norėt daugiau. išsipils. žinau, kad laukia dar labai daug, ir tikiuosi, kad pagaliau teigiamo.
išmokau:
- garsiai nekalbėti troleibuse, arba gerai apsižiūrėti prieš tą darant
- vertinti teisingą aplinką ir žmones
- pasiisemti kibiriukus teigiamų emocijų, kai jos pasiekiamos ranka
- neigiamas emocijas pasverti su priešingom ir iškart išmesti lauk
- nevalgyti česnako skiltelėmis. ypač prieš miegą
- lipti kopėčiomis tik atsisukus veidu į jas
- lipant ant stogo visada pasiimti pagalvę
- apsidžiaugti iki ašarų dėl smulkmenų
rudenį bus daug grybų ir aš tikrai užsidėsiu medžiotojo marškinius eidama jų rinkti! eisi kartu?
